Popieþius Benediktas XVI. Þinia 92-osios Migrantø ir pabëgëliø dienos (2006 m. sausio 15 d.) proga
 
 

MIGRACIJA – LAIKO ÞENKLAS

Vatikanas, 2005 m. spalio 18 d.

Brangûs Broliai ir Seserys,

Prieð keturiasdeðimt metø baigësi Vatikano II Susirinkimas, kurio turtingas mokymas apima daugybæ baþnytinio gyvenimo srièiø. Ieðkant naujø bûdø supaþindinti ðiø dienø vyrus ir moteris su Evangelijos þinia, sudëtingas ðiandienis pasaulis rûpestingai analizuojamas visø pirma pastoracinëje konstitucijoje Gaudium et spes. Atsiliepdami á palaimintojo popieþiaus Jono XXIII kreipimàsi, Susirinkimo tëvai ëmësi tyrinëti laiko þenklus ir aiðkinti juos Evangelijos ðviesoje, idant galëtø pasiûlyti naujoms kartoms galimybæ tinkamai atsakyti á amþinuosius ðio ir bûsimo gyvenimo bei teisingø socialiniø ryðiø klausimus (plg. Gaudium et spes, 4). Vienas ið ðiandien neabejotinai atpaþástamø laiko þenklø yra migracija – reiðkinys, kuris kà tik pasibaigusiame amþiuje virto struktûriniu ir tapo svarbiu pasaulinës darbo rinkos, be kita ko, milþiniðko globalizacinio impulso vaisiaus, veiksniu. Šá „laiko þenklà“, savaime suprantama, lemia ávairûs veiksniai, kaip antai nacionalinë ir tarptautinë migracija, priverstinë ir savanoriðka migracija, legali ir nelegali migracija, þenklinama ir prekybos þmonëmis rykðtës. Nevalia uþmirðti në uþsienio studentø, kuriø pasaulyje kasmet vis daugëja, kategorijos.

Kalbant apie tuos, kurie emigruoja ekonominiais sumetimais, paminëtina, jog tarp jø vis daugiau moterø („feminizacija“). Anksèiau emigruodavo daugiausia vyrai. Tiesa, visada bûdavo ir moterø, taèiau jos visø pirma emigruodavo lydëdamos savo vyrus ar tëvus arba trokðdamos prisidëti prie jø, kad ir kur jie bûtø. Šiandien, nors tokiø atvejø vis dar gausu, moterø emigracija darosi vis autonomiðkesnë. Moterys, ieðkodamos darbo kitoje ðalyje, kerta savo tëvynës sienas vienos. Ir, ið tiesø, neretai atsitinka, kad migrantë moteris tampa pagrindiniu savo ðeimos pajamø ðaltiniu. Faktas, jog moterø daugiau tuose sektoriuose, kur siûlomi maþi atlyginimai. Tad jei dirbantys migrantai paþeidþiami, tai ðitai dar labiau pasakytina apie moteris. Sritys, kur moterys turi daugiausia galimybiø ásidarbinti, yra pagalba pagyvenusiesiems, ligoniø slauga bei darbas vieðbuèiuose. Bûtent ðiose srityse ir krikðèionys paðaukti dëti pastangas siekiant garantuoti, jog su moterimis migrantëmis bûtø elgiamasi teisingai, gerbiamas jø moteriðkumas ir pripaþástamos jø lygios teisës.

Šiame kontekste bûtina paminëti prekybà þmonëmis, ypaè moterimis, klestinèià ten, kur galimybës pagerinti savo gyvenimo lygá ar net pragyventi ribotos. Tada prekeiviui tampa lengva siûlyti savo „paslaugas“ aukoms, daþnai net miglotai neátarianèioms, kas jø laukia. Kai kada moterys ir mergaitës darbe, neretai ir sekso pramonëje, iðnaudojamos beveik kaip vergës. Èia negaliu iðsamiai iðanalizuoti ðio migracijos aspekto padariniø, bet prisidedu prie Jono Pauliaus II iðreikðto „paplitusios hedonistinës bei komercinës kultûros, skatinanèios sistemingà lytiðkumo iðnaudojimà“, pasmerkimo (Popieþiaus Jono Pauliaus II laiðkas moterims, 1995 06 29, 5). Jame nubrëþta iðtisa iðpirkimo bei iðlaisvinimo programa, kurios krikðèionims nevalia ðalintis.

Kalbëdamas apie kità migrantø kategorijà – ieðkanèiuosius prieglobsèio bei pabëgëlius, – norëèiau pabrëþti, jog daþniausiai á akiratá patenka tik jø atvykimo klausimas, tuo tarpu á prieþastis, dël kuriø jie paliko gimtàjá kraðtà, neatsiþvelgiama. Baþnyèia á visà ðá kanèios ir smurto pasaulá þvelgia akimis Jëzaus, kuris, matydamas minias, klajojanèias lyg avys be piemens, jø gailëjosi. Viltis, dràsa, meilë ir „kûrybinga meilë“ (Novo millennio ineunte, 50) turi áþiebti bûtinas þmogiðkàsias bei krikðèioniðkàsias pastangas padëti ðiems kenèiantiems broliams bei seserims. Jø gimtosios Baþnyèios, puoselëdamos meilës dialogà su juos priimanèiomis Baþnyèiomis, turëtø pasirûpinti atsiøsti ta paèia kalba kalbanèiø bei ta paèia kultûra persiëmusiø sielovados darbuotojø.

Šiandienos „laiko þenklø“ ðviesoje ypatingas dëmesys skirtinas uþsienio studentø reiðkiniui. Be kita ko, dël universitetiniø programø mainø tarp atskirø ðaliø, ypaè Europoje, gausëja studentø, ir tai kelia pastoraciniø problemø, kuriø Baþnyèia negali ignoruoti. Tai ypaè pasakytina apie studentus, atvykstanèius ið besiplëtojanèiø ðaliø; jø universitetinë patirtis gali tapti ypatinga proga dvasiðkai praturtëti.

Šaukdamasis dieviðkosios pagalbos tiems, kurie trokðdami prisidëti prie teisingumo ir taikos pasaulyje skatinimo pasiaukojamai darbuojasi þmogaus mobilumo pastoracinës tarnystës srityje, kaip meilës þenklà teikiu ypatingà apaðtaliðkàjá palaiminimà.

„Baþnyèios þinios“
www.katalikai.lt

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt